Eirķkur Bergmann Einarsson. 24. stundir, 27. jśnķ 2008.

 

Kreppa į veršbólgnum jeppa

 

Žaš er komin kreppa. Eitt skżrasta merki žess er aš śtrįsarvķkingarnir okkar hugumstóru og margrómušu eru vķst margir hverjir į leišinni heim, - einn į eftir öšrum ķ halarófu yfir hafiš. Žaš er meira aš segja fariš aš sjįst til žeirra sumra ķ Leifstöš enda ekki margir sem hafa getaš endurnżjaš leigusamninginn į einkažotunni undanfariš hįlft įr eša svo.

 

Um bęinn gengur sś flökkusaga į mešal manna aš eitt megingoš ķslensks višskiptalķfs hafi meira aš segja sést į almennu farrżmi į leišinni heim frį London um daginn. Svoleišis hefur ekki sést lengi. En ég sel žaš ekki dżrara en ég keypti žaš. Sem er raunar aš mér skilst einn helsti vandinn: Ķslensku fjįrmįlafurstarnir fį nś ekkert selt į hęrra verši en žeir keyptu į uppsprengdu verši ķ uppsveiflunni.

 

Skuldadans

 

Virši margra nżkeyptra fyrirtękja ķ śtlöndum er oršiš minna en ekki neitt. Ķ bókstaflegri merkingu, - śtrįsin var tekin śt į krķt og nś, žegar komiš er aš skuldadögum, fęst minna fyrir eignirnar heldur en nemur skuldsetningunni. Mér er sagt aš nś sé svo komiš aš ķslenska žjóšarbśiš ķ heild sinni skuldi oršiš meira ķ śtlöndum heldur en viš eigum utan landsteinanna. Śtrįsin er žar meš komin į höfušiš. Śti er ęvintżri, - eša allavega ķ bišstöšu.

 

Žeir eru margir hverjir ansi sįrir, sem hafa barist ķ okkar nafni į blóšugum velli alžjóšavišskiptanna undanfarin misseri. Fregir herma aš sumir hafi nś žegar falliš ķ valinn, ašrir séu helsęršir en sem betur fer hafa einhverjir nįš aš verjast óvķgum her hnattręnnar lausafjįrskrķsu. Og eru semsé nś į leišinni heim aš sleikja sįrin og safna kröftum.

 

Fett og brett

 

En viš blęšum öll fyrir. Lķka žeir sem geršu ekki neitt annaš en aš vinna sitt starf hér heima og sżna sömu fyrirhyggju og rįšdeild og alltaf. Veršbólgan étur upp launin eins og mölurinn foršum, vextirnir žurrka upp nęfuržunn sešlaveskin og gengisfall krónunnar borar gat į alla vasa. Almenningur borgar fyrir óhóflegt samkvęmislķf nżju aušstéttarinnar, fyrir glešskap sem žeim var ekki einu sinni bošiš ķ. Og nś į mamma gamla ķ stjórnarrįšinu og afi hennar ķ Sešlabankanum aš koma glaumgosunum til bjargar.

 

Žeir segja aš lękningin felist ķ aš fį meiri pening frį śtlöndum. Menn žurfa skammtinn sinn. En sś gamla veit ekki sitt rjśkandi rįš og fjasar bara um óvišjafnanlegan teygjanleika ķslensku krónunnar. Sjįšu hvaš hęgt er aš toga hana og teyja, sagši sś gamla hróšug į fundi London, sveigja hana og beygja, fetta og bretta. Śt og sušur. Og žaš žrįtt fyrir rķflega žrišjungsfall į innan viš hįlfu įri.

 

Sólarsamba

 

Best haldna hįlaunastétt landsins hefur enn og aftur hótaš aš loka landinu. Vonandi nį sem flestir heim fyrir verkfall flugumferšarstjóra. Vošalega vont aš vera fastur ķ śtlöndum meš götótta krónu. Frķiš er tekiš heima ķ įr, en viš komumst ekki einu sinni śt į land žvķ bensķniš hękkar meš hverjum keyršum kķlómetri. Akureyri er nś ķ tugžśsunda fjarlęgš.

 

En okkur er svo sem sama, vešriš hefur nefnilega veriš svo ósköp gott. Sólin er okkar Prosac og tilfinningarnar fį śtrįs fyrir framan skjįinn. Į EM og viš aš fylgjast meš blessušum ķsbjörnunum sem hafa stytt okkur stundir ķ blķšunni. Og jaršsjįlftinn mašur, žį var stuš. En hvaš svo? Hvaš gerist žegar ķsbirnir hętta aš ganga į land, boltinn er bśinn og sólin farin? Hvaš ętla efnahagsmįlayfirvöld žį aš gera?