Eirķkur Bergmann Einarsson. Fréttablašiš 5. aprķl 2008.

 

Undanžįgur og sérlausnir ķ ašildarvišręšum viš Evrópusambandiš

 

Ķ umręšum um hugsanlega ašild Ķslands aš Evrópusambandinu er žvķ stundum haldiš fram aš sameiginleg sjįvarśtvegsstefna Evrópusambandsins sé andstęš ķslenskum hagsmunum. Lįtiš er fylgja meš aš ómögulegt sé aš finna višunandi lausn ķ sjįvarśtvegsmįlinu ķ ašildarvišręšum og žess vegna sé um tómt mįl aš tala aš hefja ašildarvišręšur. Ašildarsamningar aš ESB hafa sömu lagastöšu og stofnsamningar ESB. Žvķ er įhugavert aš skoša hvort einhver ašildarrķki ESB hafi fengiš slķkar sérlausnir eša undanžįgur ķ sķnum ašildarsamningum.

 

Undanžįgur

 

Danmörk og Bretland hafa gengiš lengst ķ fyrirvörum og undanžįgum frį reglugeršaverki ESB og viršast jafnvel hafa kerfisbundna stefnu žess efnis aš taka ekki žįtt į öllum samstarfssvišum ESB. Bęši Bretland og Danmörk eru undanžegin žrišja stigi myntbandalags ESB og žar meš frį žvķ aš taka upp evruna. Bretland og Ķrland standa fyrir utan Schengen og Danmörk višurkennir ekki yfiržjóšlegan rétt Evrópusambandsins į sviši innanrķkis- og dómsmįla. Danir višurkenna heldur ekki aš rķkisborgararéttur ESB taki framar dönskum rķkisborgararétti og eru einnig undanžegnir varnarstefnu ESB.[i]

 

Žį mį nefna aš Danmörk fékk ennfremur sérlausn ķ sķnum ašildarsamningi frį įrinu 1973 sem kvešur į um aš Danir mega višhalda löggjöf sinni į kaupum śtlendinga į sumarhśsum ķ Danmörku. Löggjöfin kvešur į um ašeins žeir sem hafa veriš bśsettir ķ Danmörku ķ fimm įr hiš minnsta mega kaupa tiltekin sumarhśs į tilteknum stöšum.[ii] Malta fékk svipaša undanžįgu ķ sķnum ašildarsamningi og fékk aš višhalda löggjöf žess efnis žeir sem ekki hafa bśiš ķ landinu ķ fimm įr hiš minnsta mega ekki kaupa fleiri en eina hśseign ķ landinu.[iii] Žessar bókanir teljast til varanlegra undanžįga frį regluverki ESB enda ganga žęr gegn frjįlsum fjįrfestingarrétti sem į aš vera tryggšur ķ stofnsįttmįla ESB. Malta fékk einnig eins og Ķrland heimild til aš višhalda banni viš fóstureyšingum. Žegar Sušur-Evrópurķkin, Grikkland (1981), Spįnn og Portśgal (1986) gengu ķ ESB fengu žau ķ ašildarsamningi sérstaka undanžįgu ķ bómullarframleišslu. Sś undanžįga hefur sķšan oršiš aš almennri reglu ķ landbśnašarstefnu ESB.  Svķžjóš fékk undanžįgu frį heilbrigšisreglum ESB og fékk heimild til aš selja varatóbakiš snus į heimamarkaši.[iv] Hér er semsé um aš ręša klįrar undanžįgur (e. opt-outs) frį stofnsįttmįlum ESB.

 

Sérlausnir

 

Fjölmörg ašildarrķki hafa einnig fengiš fram żmiskonar sérlausnir sem snišnar hafa veriš inn samhliša ašildarvišręšum. Hér mį nefna įkvęši um sérstakan stušning viš haršbżl svęši sem varš til ķ tengslum viš inngöngu Bretlands og Ķrlands ķ ESB įriš 1973. Annaš dęmi um sérnišna lausn sem varš til ķ ašildarvišręšum mį finna ķ ašildarsamningum Svķžjóšar, Finnlands og Noregs (ašildarsamnigur Noregs var svo felldur ķ žjóšaratkvęšagreišslu). Sérstök grein um heimskautalandbśnaš heimilar sęnskum og finnskum stjórnvöldum aš styšja landbśnaš noršan 62. breiddargrįšu allt aš 35 prósent umfram žaš sem er heimilaš annars stašar ķ ESB. Finnar fengu einnig heimild til aš styrkja enn frekar svęši sem eiga ķ séstökum erfišleikum meš aš ašlagast landbśnašarstefnu ESB.[v] Ķ ašildarsamningi sķnum fengu Finnar žvķ framgengt aš 85 prósent af landssvęši Finnlands er skilgreint sem haršbżlt svęši. [vi] 

 

Sjįvarśtvegur į Möltu

 

Malta hefur haft nokkra sérstöšu ķ sjįvarśtvegi og žvķ er įhugavert aš skoša ašildarsamning žeirra į žvķ sviši sérstaklega. Snemma į įttunda įratugnum lżsti Malta yfir 25 mķlna efnahagslögsögu en erfišlega hefur gengiš aš fį hana višurkennda į alžjóšavettvangi. Undanfarin 30 įr hefur Malta žó aš mestu stjórnaš veišum innan žeirrar lögsögu. Möltubśum hefur žó reynst erfitt aš fį ESB og alžjóšasamfélagiš til aš virša lögsöguna og erlend fiskiskip hafa alla tķš stundaš veišar aš einhverju leyti innan hennar. Ašstęšur į Möltu eru ęši ólķkar žeim sem žekkjast į Ķslandi, til aš mynda aš žvķ leyti aš į Möltu er lķtiš um stašbundna fiskistofna. Meirihluti stofna er žvķ sameiginlegur meš rķkjum ESB og Noršur-Afrķku. Ķ reglum ESB eru rķki ašeins einrįš um fiskveišar innan tólf mķlna lögsögu. Utan hennar er óheimilt aš mismuna sjómönnum eftir žjóšerni. Žvķ žurfti aš semja um lögsöguna milli tólf og 25 mķlur frį eyjunni.

 

Ķ samningavišręšunum gerši Malta žį kröfu aš halda 25 mķlna lögsögunni. Nišurstašan varš sś aš stjórnvöld į Möltu munu eftir sem įšur stjórna veišum innan 25 mķlna lögsögunnar. Samningamenn ESB féllust į žetta į grundvelli žess sjónarmišs aš ašildin verši ekki til aš draga śr verndarašgeršum innan svęšisins. Žótt stjórnvöld į Möltu haldi stjórn į veišum ķ lögsögunni er žeim formlega séš hins vegar ekki heimilt aš meina öšrum en maltneskum sjómönnum aš veiša milli tólf og 25 mķlnanna. Til aš girša fyrir śtgerš frį öšrum rķkjum var žvķ sett inn sś regla aš veišar į svęšinu takmarkist viš skip undir tólf metrum aš lengd, en langflest fiskiskip į Möltu eru undir žeirri stęrš. Žetta fyrirkomulag gerir žaš aš verkum aš maltneskir sjómenn munu eftir sem įšur sitja einir aš veišum į svęšinu žvķ ekki er tališ svara kostnaši fyrir ašrar žjóšir aš senda svo lķtil fiskiskip svo langa leiš til veiša viš Möltu.[vii]  Lettland fékk einnig įlika undanžįgu ķ sjįvarśtvegi hvaš varšar veišar ķ Eystrasalti.

 

Malta fékk žvķ lķka framgengt aš öll eyjan er skilgreind sem haršbżlt svęši. Malta fékk enn frekari undanžįgur fyrir eyjunni Gozo, sem tilheyrir Möltu. Til aš mynda mį selja žar vöru įn žess aš innheimta viršisaukaskatt.

 

Sérlausnir innan ESB

 

Til višbótar viš undanžįtur og sérlausnir sem rķki hafa fengiš ķ ašildarsamningum er einnig nokkuš um aš ašildarrķki ESB hafi einnig nįš aš semja um undanžįgur og sérlausnir eftir aš inn ķ ESB er komiš, sérstaklega ķ tengslum viš endurskošun į stofnsįttmįla ESB. Danir, Bretar og Ķrar hafa til aš mynda nįš fram slķkum samningum. Eins og greint hefur veriš frį standa Bretland og Ķrland til aš mynda fyrir utan Schengen-samstarfiš og hafa undanžįgu frį stefnumįlum į sviši innflytjendamįla, löggęslu og landamęraeftirlits. Žessi undanžįga eša sérlausn er į grundvelli sérstakrar bókunnar viš Amsterdam-samninginn frį įrinu 1997.[viii] Danski kjósendur höfnušu Maastricthsįttmįlanum frį įrinu 1992 ķ žjóšaratkvęšagreišslu. Ķ sérstöku samkomulagi sem undirritaš var ķ Edinborg įriš 1994 nįšu Danir fram żmsum sérįkvęšum, til aš mynda um veitingu rķkisborgararéttar og undanžįgu frį žįtttöku ķ myntbandalagi ESB. Eins og Bretar og Ķrar nįšu Danir einnig fram sérstakri bókun viš Amsterdam-samninginn. Ķ henni fengu Danir einnig undanžįgu frį żmsum žįttum ķ samstarfi ESB į sviši innanrķkis- og dómsmįla žótt Danmörk sé vissulega fullgildur ašili aš Schengen. Danmörk fékk aš auki sérstaka heimild til aš standa fyrir utan varnarsamstarf ESB.[ix]

 

Undanžįgur og sérlausnir verša raunar ekki ašeins til ķ ašildarsamningum eša viš endurskošun į stofnsamningum ESB. Nokkuš er um aš einstaka rķki hafi nįš aš semja sig frį einstaka tilskipunum og reglugeršum sem eru ķ undirbśningi og önnur ESB-rķki vilja setja. Slķkar undanžįgur eru gjarnan veittar į svęšum sem bśa viš sértakar ašstęšur og žar sem viškomandi reglugerš gengur gegn hagsmunum žess svęšišs. Nokkuš er um slķkar undanžįgur ķ sjįvarśtvegi. Til aš mynda viš Hjaltlandseyjar og Orkneyjar auk sérreglna ķ Mišjaršarhafi og Eyrtasalti.[x]

 

Staša Ķslands ķ ašildarvišręšum

 

Framangreindar bókanir hafa sömu lagastöšu og ašildarsamningarnir sjįlfir. Ķ 174. gr. ašildarsamnings Austurrķkis og Finnlands, Svķžjóšar og Noregs er til aš mynda sagt aš žęr séu óašskiljanlegur hluti af samningnum. Ašildarsamningar rķkja hafa svo einnig sömu stöšu og stofnsamningar ESB.

 

Ķ tengslum viš hugsanlega ašild Ķslands aš ESB mį nefna aš ķ 299. grein Rómarsįttmįlans er kvešiš į um sérstaka stöšu um fjarlęgar eyjar og héruš innan ESB. Ķ įkvęšinu er višurkennt aš sérstaša slķkra svęša geti kallaš į żmsar sérlausnir. Ķ skżrslu sem starfshópur į vegum utanrķkisrįšuneytisins tók saman įriš 2004 undir heitinu  Fiskveišiaušlindin - Ķsland og Evrópusambandiš, er bent į aš Ķsland gęti nżtt žessa grein ķ samningum viš ESB um sérlausn ķ sjįvarśtvegi en ķ įkvęšinu felst sś regla aš „heimamönnum er tryggšur vķštękur forgangur til hagnżtingar nįttśruaušlinda į hafsvęšum eyjanna sem um ręšir.” Ķ skżrslunni kemur einnig fram aš heimamenn geti krafist “einkarétts til veiša, vinnslu og markašssóknar, en mega hins vegar t.d. ekki sękja inn į meginlandsmarkaš Evrópu meš žeim hętti aš skekki markašsašstęšur žar.” Ķ įkvęšinu felast einnig möguleikar um “margvķslega styrki, m.a. til žróunar og rįšgjafar, veišarfęra og annarrar vélvęšingar, starfsžjįlfunar, vöružróunar og sölumįla.” Žį gilda sérstök įkvęši um skattamįl, tollamįl, innflutningshöft į žessum svęšum, og um stušning vegna flutningskostnašar, efnivörukostnašar og fjįrmögnunar.[xi]

 

Kjósi Ķslendingar į annaš borš aš hefja ašildarvišręšur viš Evrópusambandiš ętti samkvęmt žessari upptalningu hér aš framan vel aš vera gerlegt aš nį višunandi lausn ķ sjįvarśtvegsmįlinu. Komi til ašildarvišręšna ęttu ķslensk stjórnvöld aš fara fram į sérstaka ašlögun į sjįvarśtvegsstefnu ESB svo hśn falli aš ašstęšum į Ķslandi.[xii] Barįttan um yfirrįš yfir aušlindum landsins er nįtengd sjįlfstęšisbarįttu žjóšarinnar og beintengd hugmyndum um fullveldi Ķslands. Sjįvarafuršir telja enn góšan meirihluta ķ vöruśtflutningi Ķslands. Yfirrįš yfir fisknum snżst žvķ meš beinum hętti um yfirrįš yfir eigin örlögum. Ekki sķst žess vegna er mikilvęgt aš sérstaša svęšisins umhverfis Ķslands sé įréttuš meš óyggjandi hętti. Žetta vęri til aš mynda hęgt aš tryggja meš žvķ aš gera fiskveišilögsögu Ķslands aš sérstöku stjórnsżslusvęši innan sameiginlegrar sjįvarśtvegsstefnu ESB. Ekki vęri um aš ręša almenna undanžįgu frį sjįvarśtvegsstefnunni heldur um sértęka beitingu hennar į įkvešnu svęši į grundvelli nįlęgšarreglu žannig aš įkvaršanir um nżtingu į aušlind Ķslands sem ekki er sameiginleg meš öšrum ašildarrķkjum ESB yršu teknar į Ķslandi.

 

Ķ rökstušningi fyrir sérstakri beitingu sjįvarśtvegsstefnunnar į Ķslandi mį beina sjónum aš ólķkum ašstęšum į Norš- vestur-Atlantshafssvęšinu annars vegar og hafsvęšum innan ESB hins vegar, lķkt og Halldór Įsgrķmsson gerši ķ Berlķnarręšu sinni įriš 2002. Viš skošun į landakorti Evrópu sjį menn žaš ķ hendi sér aš žörf er į sameiginlegri sjįvarśtvegsstefnu į meginlandi Evrópu žar sem um sameiginlega nżtingu er aš ręša śr sameiginlegum aušlindum. Fiskistofnar viš meginland Evrópu virša ekki landamęri og eru veiddir af fjölda rķkja. Žvķ er augljóst aš sameiginleg stjórn žarf aš vera į slķkum veišum.

 

Žessu er hins vegar ólķkt fariš į Ķslandsmišum og raunar į öllu Norš- vestur-Atlantshafi. Fiskistofnar Ķslands eru aš mestu stašbundnir og žvķ er ekki um sameiginlega aušlind aš ręša, ekki frekar en į viš um skóga ķ Finnlandi eša olķu viš strendur Bretlands. Sjįvarśtvegsstefnu ESB var ķ raun aldrei ętlaš aš nį yfir svęši žar sem ekki eru sameiginlegar aušlindir og žvķ tekur stefnan, ešli mįlsins samkvęmt, ekki tillit til ašstęšna į Ķslandi. Ķ hugsanlegum ašildarvišręšum žarf žvķ aš skoša meš hvaš hętti unnt er aš laga stefnuna aš ašstęšum į Ķslandi. Ķ žvķ sambandi er unnt aš beita nįlęgšarreglu Evrópusambandsins sem kvešur į um aš įkvaršanir skulu teknar sem nęst žeim er įkvöršunin snertir. Svör viš žvķ hvort unnt sé aš nį višunandi ašildarsamningi viš Evrópusambandiš, til aš mynda į borš viš žį sem hér er nefnd, fęst hins vegar ekki fyrr en ķ ašildarvišręšum.

 


[i] Rebecca Adler-Nissen (26. nóvember 2007). When States Opt Out of the European Union.

[ii] Įkvęšiš er aš finna ķ višauka I viš ašildarsamning Danmerkur en višaukinn byggir į 29. gr. Ašildarsamningsins. Įkvęšiš er stašfest ķ sérstakri bókun viš Maastricht sįttmįlann.

[iii] Sjį bókun 6. viš ašildarsamning  Möltu. On the acquisition of secondary residences in Malta.

[iv] Sjį višauka XV ķ ašildarsamningi Svķžjóšar. Višaukinn er byggšur į grein 151 ķ ašildarsamningnum.

[v] Sjį 141. grein ķ ašildarsamningi Finnlands.

[vi] Tengsl Ķslands og Evrópusambandsins (2007), bls. 78.

[vii] Malta-EU Information Center (2002). Agreement on Fisheries Management Zone.

[viii] Sjį bókun um Schengen viš Amsterdam samninginn. Protocol integrating the Schengen acquis into the framework of the European Union.

[ix] Sjį sérstaka bókun um stöšu Danmerkur viš Amsterdam samninginn. Protocol on the position of Denmark.

[x] Sérreglur um Hjaltlandseyjar mį sjį ķ reglugerš rįšherrarįšsins nr. 2371/2002. Protocoll on the conservation and sustainable exploitation of fisheries resources under the Common Fisheries Policy.

[xi] Fiskveišiaušlindin - Ķsland og Evrópusambandiš (2004). Skżrsla starfshóps į vegum

utanrķkisrįšuneytisins, sjįvarśtvegsrįšuneytisog hagsmunasamtaka ķ ķslenskum sjįvarśtvegibls, bls. 56

[xii] Samanber ręšu žįverandi utanrķkisrįšherra, Halldórs Įsgrķmssonar, ķ Berlķn hjį Deutsche Gesellschaft fuer Auswartige Politik. 14. mars 2002